Į sceną įžengė tulpės!
Ir žiūrovai sulaikė kvapą, stebėdami šį spalvų ir formų šou. Vos kelios savaitės šlovės, bet verta. Šiais metais snieguotosios gegužės ovacijos mano kieme skirtos joms.
Pernai rašiau apie mano kieme augančių tulpių skirtingą žydėjimo laiką – spalvų ir formų kaitą per visą balandį ir gegužę. Šiemet dėl neįprastai permainingo, tai karšto, tai po sniegu pavasario, vidutiniškai ankstyvų tulpių pražydimo laikas beveik susilygino su vėlyvesniųjų pilnavidurių. Rudenį sodinant svogūnėlius, norisi planuoti būsimą vaizdą ir jo kaitos scenarijų, o tokie pasikeitimai planus visiškai sujaukia.
Sodo koloritas
Stebint savo kiemą keletą metų iš eilės išsigrynino norima sodo vizija. Norisi sukurti nuolat besikeičiantį, tačiau harmoningą spalvų ir formų spektaklį. Pastebėjau, kad man nelabai patinka grynos ryškios spalvos – raudona, oranžinė ir geltona. Jos vizualiai atrodo esančios arčiau – mažina ir taip mažą kiemo erdvę. Be to šilto kolorito raudona, geltona ir oranžinė santykyje su tamsia žeme ar žalia lapija atrodo kažkokios tiesmukos ir primityvios. Tad savo sode noriu optiškai nutolinančių vaizdą mėlynų, šviesos įnešančių baltų ir svajingų švelnių rožinių atspalvių. Vizijoje žydi tokių atspalvių debesėliai, o realybėje kol kas matosi daug juodos žemės, nevisai derančių spalvų ir augalų, kurie patys sau gražūs, bet mano kieme nedera. Žinoma, nevisai pagal užmanymą derantys augalai yra visai kas kita, nei nevisai derantys daiktai ir spalvos interjere. Gamta, visgi, pati yra pirminio grožio šaltinis, tad džiugina bet kuriuo atveju.
Balandžio deriniai
Tulpės žavi savo energija. Kovą vos pradėjusios lįsti iš žemės, balandžio pradžioje ankstyviausios jau išskleidžia žiedus. Peržydėjus lieka stambūs lapai, kuriems reikia leisti natūraliai nugelsti ir tik tada galima antžeminę dalį nupjauti. Tie nykstantys ir gelstantys lapai vėliau visai nepuošia vaizdo. Tad sodinant tulpes norisi jas derinti su tokiais augalais, kurie tulpių žydėjimo metu yra arba visai neišlindę, arba vos pradėję kilti nuo žemės, bet vėliau, augdami savo lapijoje paslepia negražius vystančius tulpių lapus.
Žydi Kaufmaniana Ancilla ir Greigi Toronto. Dešinėje centre matosi nenukarpytos šalavijo šakos.
Balandį žydint ankstyviausioms Kaufmaniana ancilla ir Kaufmaniana Johann Strauss, taip pat kiek vėlyvesnėms Greigi Toronto, greta augantys augalai dar beveik nebūna išlindę virš žemės, tad jų fonas yra juoda žemė. Greta tulpių gali augti rusmenės – virš jų visžalių lapų tulpės iškelia savo žiedus, o šioms peržydėjus pakyla pačios. Taip pat tulpes sodinu ir greta bijūnų, kurių ūgliai balandį dar neužstoja tulpių žiedų, bet vėliau visai paslepia lapus. Ištvermingosios ir ankstyvos našlaitės, žinoma derančios atspalviu galėtų būti puikus spalvinis kompanionas.
Žydint ankstyvosioms šalia gali būti apkarpyti, vos gyvybę parodę šalavijai, levandos. Vėliau jie suvešės ir išsiplės. Kairėje matosi visžalės rusmenės, dešinėje – pradėjęs kilti krapinis bijūnas. Tolumoje – žydinčios našlaitės.
Gegužės kompozicijos
Šių metų mano atradimas – našlaitės. Jos pradėjo žydėti labai anksti, kone kartu su krokais ir atrodo, kad žiedų gausa ir antroje gegužės pusėje nemąžta. Pačios užsisėjusios iš rudens, šiemet suaugo daug didesniu žydinčiu kilimu ir “įsiveržė” į tulpių teritoriją. Taigi gavosi dviejų lygių žydėjimas – našlaičių kilimas su virš jo iškylančiomis spalvotomis dėmėmis. Tarp violetinių buvo įsimaišę ir geltonai rudos našlaitės, o šalia tuo pat metu geltonai pražydo valdšteinijos. Taigi mano nelabai mėgstama geltona, kontraste su violetine tapo fonu raudonai-baltoms ir rausvai-violetinėms taurelėms.
Geltona valdšteinija raudonai baltos tulpės, violetiniai baltos ir geltonai rudos našlaitės
I lygis našlaitės, II lygis tulpės. Tik našlaitės ir toliau žydėdamos, vėliau nepaslėps nei tulpių, nei šalia sulapojusių rudeninių krokų vystančių lapų.
Gegužę tulpės jau turi žalesnį foną – sužaliavo dašis, šalavijai.
Tulpių fiestai baigiantis gegužės gale pasimato gerųjų kompanionų nauda. Sulapoja melsvės, pakyla šilokai, sužaliuoja ir išsiplečia kiti kaimynai – dašiai, šalavijai, bijūnai. Tiesa vėlyvosioms tulpėms kaimynai bijūnai nėra labai tinkami, nes tokiu metu būna jau per aukšti, paslepiantys ir tulpių žiedus.
Gegužės antra pusė, žydi paskutinės tulpės. Kol žydėjo ankstyvesnės, iškilo ir pražydo krapinis bijūnas, sudarydamas žalią smulkių lapų debesį, kaip foną aukštoms tamsiai bordinėms “Queen of the night”, ir rausvoms “Triumph Gabriella”.
Žydint vėlyvosioms tulpėms žydi ir alpinis vaistutis, bergenijos, bruneros. Tiesa šie daugiamečiai gali būti puikus fonas, bet ne vėliau maskuojantis kaimynas.
Gegužės antra pusė. Dar vienas puikus tulpių draugas – šilokas. Kol žydi tulpės jis po truputį kyla, o vėliau užmaskuoja greta augančių jų vystančius lapus.
Kol žydi tulpės, pakyla hostos. Tulpėms peržydėjus hostų lapai visiškai paslepia tulpes.
P.S.
Baigiantis tulpių žydėjimui ir matant vystančius krentančius žiedlapius mane visada apima kažkoks kvailas jausmas, kad štai – baigėsi gražiausias laikas. Bet nukarpius stiebus išryškėja subtilesni augalų deriniai. Ir tada imu laukti bijūnų žiedų 🙂
Comments