Tarsi pasaką sekdama apie tai, kokia prijuostės prasmė būnant su vaikais, pasakoja Austė Minkauskienė iš Lauko -Valdorfo darželio “Margi arkliukai”, esančio VIKSVOS dirbtuvių kaimynystėje.
Kodėl auklėtojos Valdorfo darželyje nešioja prijuostes?
Man atrodo yra net kelios priežastys. Viena iš jų - tai toks labai malonus, tarsi plevenantis jausmas. Vaikai šiame amžiuje yra tokioje kaip tėkmėje, jie tarsi upės, o rūbas yra šiek tiek daugiau negu funkcija. Įsivaizduok - pati apsirengi kažkaip griežtai, įtemptai, esi veikli, darai… O jeigu esi su plazdančiu sijonu arba prijuoste, jie turi savyje tos tėkmės. Labai gražiai Valdorfo pedagogikos kūrėjas R. Štaineris yra sakęs, kad ta auklėtojos prijuostė yra kaip mūsų eterinio kūno pratęsimas. Aš tai tikrai jaučiu tokį jausmą - tarsi ir eini, ir plauki. Kai viduje, kaip auklėtoja, turi tą vidinį plaukimo, tekėjimo jausmą, tuomet ir aplinkoje jį sukuri.
Kas svarbu auklėtojos prijuostėje?
Yra ir tai, kad tu ateini, apsirengi prijuostę ir kartu tarsi apsirengi visus savo žaidimus. Kur kišenėje gali turėti mažąjį nykštukėlį ar mažą mažą kamuolėlį, gal smulkmenėlę, ir visada turėsi nosinę. Būna, kad atbėga lauke visas purvinas ir moliuotas vaikas ir sako: “Aš išsitepiau, kur man nusišluostyti?”. Tu pasiimi tą prijuostę ir vaikas visada žino, kad jis gali į ją nusišluostyti. Na nekiltų mintis duoti pavyzdžiui į kelnes nusišluostyti. Kartais net priverkia tą prijuostę. O kartais mes einam į žygį ir sugalvojam tarkim obuolių užkąsti pritūpę. Tu nusiimi tą prijuostę ir ji virsta į nuostabų kilimą. Tu ant jos susėdi ir turi pikniką miške. Ir jeigu tu tvarkaisi ir netyčia pamiršai kažką paslėpti, padėti į vietą, tai tos kišenės yra labai patogu.
Man patinka, kai prijuostės nereikia kažkaip užsirišinėti, atsirišinėti - tu ją apsivelki vienu ypu, tarsi apsigaubi. Taip savo rūpesčius, savo gyvenimą tarsi kažkur ir palieki, o po darbo pasikabini ir tą dieną irgi tarsi pakabini. Man prijuostė yra net ne rūbas darbinis, o apsigaubimas. Kartu ji ir labai asmeninis dalykas - auklėtojos dažnai savo prijuostes išsisiuvinėja. Jeigu suplyšta, tai ten kokį lopuką prisiuvi - vaikams ta vieta būna oj kaip įdomi, ateina žiūrėti. Ištikrųjų pasijunti lyg prie močiutės kelių. Aš tik su auklėtojos prijuostėmis pradėjau suprasti kodėl jos reikia, kodėl močiutės jas turėjo. Iš tiesų toksai geras jausmas.
Kokia turėtų būti mažųjų auklėtojos aprangos spalva, ar ji svarbi?
Daugumoje darželių ir sienos rožinės, ir auklėtojų prijuostės rožinės. Ypač pavyzdžiui Kinijoje, jeigu tu esi Valdorfo darželyje, turi būti su rožine prijuoste. Rožinė yra vaikystės, tyrumo spalva. Bet man atrodo svarbiausia, kad tai būtų natūralios spalvos, kurios neturėtų ryškių, rėkiančių atspalvių ir kartu, kad gerai jaustumeisi pati.
Man labai smagu, kai mes turime kelių spalvų prijuostes. Kai einame į lygiadienį, mes pasiimame samanines žalias prijuostes - jautiesi tarsi pasipuošusi, turi aprangą šventei. Man atrodo svarbiausias dalykas, kad pačiai liptų, kad pati gerai su ta spalva jaustumeisi, ir kad spalva nebūtų rėkianti, perdaug ryški.
Audinys? Ar svarbu, kad tai būtų linas, galbūt medvilnė ar pluoštų mišinys, mišrus audinys?
Prijuostei aš imčiau liną, nes darželyje ją praktiškai skalbi kas porą dienų. Skalbiame dezinfekcine (pailginto ciklo, aukštos temperatūros) programa, o ten ir rankos nusišluostytos ir dar kažkas… Linas atlaiko tokį intensyvų naudojimą maksimaliai. Medvilnė taip pat manau tinka, nors gal visgi mišinys su linu geriau.
Mes linines prijuostes, kurias turime darželyje, jau naudojame ilgiau nei metus ir net jei jos pradeda dilti, spalva blukti, bus dar naudojamos ilgai. Linas tikrai gali atlaikyti daug intensyvių skalbimų.
Šviesus ar tamsus atspalvis? Ar svarbu, kad nesimatytų dėmės?
Taip, aš sakyčiau imčiau tokią spalvą, kad nesimatytų dėmės, nes ir kasi, ir renki, ir būna obuolių netikėtai prisirenki į prikyštę, ir neši. Ir tuomet yra toks lengvumas, kai esi kaip vaikas - tu nesuki galvos! Jie būna su kombinezonu vartosi, guli sau, o tu irgi esi apgaubta - nesuki sau galvos tu čia išsipurvinsi ar kas. Daug vidinės laisvės duoda prijuostė, džiaugsmo.
________________________
Ačiū už pasakojimą, Auste!
Comments