Dar savaitgalį visas kiemas buvo įstrigęs po apledėjusio sniego pluta, bet nespėjo praeiti kelios dienos kai laikėsi keli laipsniai aukščiau nulio ir balta spalva nyksta. Šiemet šias kelias pastarąsias dienas buvo galima stebėti tokį klasikinį, kaip iš vaikiškos knygutės apie metų laikus, vaizdą kai sniegas tirpsta po truputį – vientisa antklodė pleišėja į skutelius kol visai pranyksta.
Laikas pradėti kiemo sezoną
Vasaris yra tas mėnuo, kai dar labai šalta, vėjuota ir vaizdas kaip žiemą, bet vis ryškesnė ir vis vėliau nusileidžianti saulė ir garsus veiklių paukščių čiulbėjimas, ar karksėjimas tiesiog traukia lauk. Ir nors į žemę rankas įkišti dar tikrai labai šalta ir nelabai įmanoma, šviečiant saulei pasimėgauti kiemo tvarkymu dabar pats tas.
Genėjimas
Prieš atšylant orui pats laikas genėti medžius ir krūmus. Pirmas augalas kurį įsigijau vos pradėjus kurtis buvo sveikalapis gluosnis/karklas Salix integra “Hakuro-nishiki”. Šis visą vasarą žaviai atrodantis medelis žalsvai baltos spalvos, rausvais pakraščiais lapeliais labai greitai auga. Pernai anksti pavasarį jį apgenėjau tik nežymiai, tad vasarą jis buvo labai išvešėjęs, o ant nenaujų šakelių išaugę lapeliai nebeturi rausvumo. Medelis labiau priminė paprastą svyrantį gluosnį, o ne žydinčią vyšnią. Taigi ką tik pasirūpinau būsimu žydinčios vyšnios efektu – negailestingai jį apgenėjau.
Apgenėtas sveikalapis gluosnis. Gal reikėtų ir dar patrumpinti šakas?
O taip atrodė kalnas 2016 rugpjūtį ir kasas pasileidęs gluosnis. Ant paaugusių šakų augantys lapeliai nebeturi rausvo kraštelio.
Gerokai apkarpiau ir sidabrakrūmius (Dasiphora), kurie per vasarą labai išsišakojo ir suvešėjo, o žiedų nebuvo tiek gausu, kiek tikėjausi. Patrumpinus pernykštes šakeles šiemet turėtų žydėti gausiau.
Sidabrakrūmį apsikarpiau pirmiausia atsižvelgdama į norimus aukščius ir formas. Tikiuosi ir žydės šiemet gausiau.
Vaismedžių genėjimą palikau vyriškoms rankoms ir dar sniegui nenutirpus nukarpiau visas per žiemą paliktas ir jau nebegražias daugiamečių gėlių ir augalų antžemines dalis. Daugiamečius augalus galima nukirpti ir vėlai rudenį, kai antžeminės dalis pakanda šalnos. Tačiau man gražu kai lieka sudžiūvę įvairiausią formų stiebai ir žiedynai, ypač apsnigti puraus sniego arba pasidengę šarma. Augmenija tuomet džiugina ir žiemą.
Nukirpus senuosius išraiškingus stiebus su žiedynais pasimatė jau prabudę šilokai
Comments