Pati vasario pabaiga – lyg ir pavasaris, bet vis dar žiema. Temperatūra 1 laipsnis, jaučiama -6… Sniego pluta nutirpus, bet žemė per dieną dar kelis kart pasibarsto baltai, pratirpsta ir vėl pūga, vėl balta.
Jau!
Šiais metais snieguolės pražydo kiek vėliau. Laukiau jų, net ėjau žiūrėti vasario 15, vasario 16-ąją irgi dar ne. Šiemet jos saulės laukė po sniego pluta. Staiga orui sušilus, apledėjęs sniegas visiškai ištirpo per vieną dieną ir pasirodė jos, ilgai lauktosios!
Pirmosios, kaip ir kasmet, pasirodė tik niekaip nenorinčios daugintis, tos pačios ir tiek pat, kaip ir pasodintos prieš bene ketverius metus, Galanthus Elwesii.
Kaip ir kasmet, kiek vėliau nei veislinės mūsų saulės labai nelepinamame kalne išlenda paprastos snieguolės.
Pratirpus sniegui pasivaikščiojau su fotoaparatu – jau matosi bundantys daugiamečiai augalai. Ypač džiugina visžaliai, išlaikantys savo pavidalą per visus šalčius ir pūgas. Ištirpus baltai spalvai ant iš pažiūros tuščios ir dar neprabudusios žemės visžaliai jau traukia akį savo išsilaikiusia gyvybe ir žaluma.
Uolaskėlė Saxifraga Rot
Suktalapė perkūnropė su vaikiukais
Kietalapė vaiskiai žalia pachisandra
Mažytės perkūnropių rožytės
Vaikštant po kiemą vasario mėnesį maloniai nuteikia ir gan intensyviai kvepiantys žaliuojantys prieskoniai – čiobreliai ir daržinis dašis.
Citrina kvepiantis čiobrelis – kai kurios šakos apšalusios, bet šiaip visas maloniai žaliuoja
Daržinis dašis prabraukus ranka paskleidžia maloniai aitrų kvapą. Kai kurios šakos, kurios buvo išlinduios iš sniego pusnų atrodo neišvaizdžiai ir nelabai gyvos, tačiau po pusnimis praleidusios – gražios ir žalios.
Žiemą beveik nepakitę išsilaikė alūnių krūmeliai, prie žemės prigludę liko žaliuoti rusmenių, snapučių, valdšteinijų lapeliai, puikiausiai žiemoja žiemės.
Peržiemojusios trilapės valdšteinijos
Žali rusmenių lapai
Tamsialapė, dailiais violetiniais kupstais želianti ir baltai žydinti alūnė (Heuchera)
Žalialapė, raudonais žiedeliais žydinti alūnė (Heuchera)
Visada žalia, agresyviai besiplečianti ir žaviai žydinti vasarą, pūkuotoji glažutė
Žinoma, visos mintys apie žiedus vasarą…
Tikiuosi šiemet sulauksiu Bereinučio (Pieris) žiedų
Keičiantys spalvą iš raudonos rudenį į geltoną vasarą viržiai. Žavūs visais metų laikais ne tik dėl spalvų, bet ir gražios formos ir struktūros.
Tulpės lenda visur, kur pažiūrėsi
Žiedą sukrovęs ir eleboras. Ateinantį rudenį bandysiu jį prieš žiemą apmulčiuoti juodžemiu, nes dabar atrodo kiek per daug apšalęs.
Comments