Nežinau kaip jūs, bet būdama naujose vietose mėgstu apžiūrėti ne tik architektūrą, paminklus ar kitus įprastus dalykus turistams, bet visada atkreipiu dėmesį į želdynus. Keliaujantys kartu jau įprato prie mano įpročio “įstrigti” prie kokio žydinčio skverelio, klombos ar būtinai praeiti pro miesto parką. Juk įdomu kokios aplinkos želdinimo mados ir tradicijos svetur.
Šiais metais teko džiaugsmas pasivažinėti po kaimynines šalis. Latvijoje klimatas yra beveik toks pats kaip mūsų, tik kiek šiauriau, o Rygoje dar ir jaučiama jūros drėgmė. Tad manau viskas, kas auga pas brolius latvius, turėtų klestėti ir pas mus Lietuvoje.
Šiuo metu mane labiausiai domina natūralistiniai gėlynai ir želdynai. Geometriniai vienmečių ornamentai žavi momentiškai. Atrodo, kad jie sukurti nustebinti iš pirmo žvilgsnio, ilgiau į tokius sprendimus žiūrėti neįdomu. Medelynuose parduodamų sumedėjusių dekoratyvinių augalų kompozicijos irgi jau kiek atsibodusios. Tuo tarpu natūralistinės kompozicijos žavi savo paprastumu, subtilumu, tačiau kartu ir supratimu, jog tokia atspalvių, formų ir tekstūrų dermė yra neatsitiktinė, besikeičianti pagal išankstinį kūrėjo užmanymą.
Skveras Rygoje prie švento Petro bažnyčios (tarp Kungu ir Kalku gatvių)
Vakarėjančios saulės nutviekstoje Rygoje, šalia Šv. Petro bažnyčios, iš grindinio trinkelių aprėmintas riedulių sienutėmis iškyla siūruojančių smilgų su violetiniais verbenų burbuliukais debesis.
Patagoninės verbenos smilgų debesyje
Įspūdis lyg kas nors būtų perkėlęs elegantišką laukinės pievos lopinėlį į pačią mūrinio senamiesčio širdį.
Varpotųjų soruolių debesis su violetiniais verbenų burbuliukais
Minimalistinė ir kartu įspūdinga kompozicija tiesiog užgniaužia kvapą. Genialus paprastumas.
Ateinantį 2017 -ųjų pavasarį bandysiu tokį derinį ir savo kieme.
Aikštė priešais Rygos koncertų salę (prie Gogola, Turgeneva ir Pragas gatvių)
Rygos katinai
Visai kitokio charakterio – puošnesni, kuplesni ir margesni gėlynai patraukė akį “Maskavas” rajone.
Didelės, spalvotos ir gausios gėlių juostos atviroj vietoj, priešais egocentrišką koncertų salės pastatą, apribotoj plačių gatvių nesukuria jaukumo.
Visgi priėjus arčiau ir suvokus realų gėlių aukštį, pamačius jų įvairovę, natūralistinės lysvės ima priminti jaukius senuosius kaimo darželius.
Želdiniai prie Naujosios Siguldos pilies
Žavingas ir ryškus kontrastingų augalų ritmas pasitiko prie Naujosios pilies Siguldoje.
“Ledinukai” ir žilės, atrodytų nieko nuobodesnio nesugalvosi. Bet talentinga ranka pamatė juos kitaip.
Išpopintas ir labai kurortinis miestelis. Gėlės čia irgi aiškios ir suprantamos, kad būtų gražu.
Tačiau bendra kompozija – tiesiog nuostabi. Puikiai dera prie įmantrios istoristinės architektūros. Griežtos gėlių formuojamos geometrinės juostos primena istoristinius parkus, tačiau vidinis augalų ritmas, atsikartojimai, formų ir struktūrų žaismė sudaro visiškai šiandieninį vaizdą.
Tokį, o gal labai panašų mėlyną dekoratyvinį šalaviją šiemet pasisodinau ir savo kieme. Šioje kompozicijoje jis atsiskleidžia visu grožiu.
Žavinga, ar ne?
Comments