Sėklų subėrimas į žemę yra toks kažkiek ritualinis veiksmas. Poreikis sėti atsiranda ir ima stiprėti kartu su ilgėjančiomis dienomis. Sausio gale, net šalčiausią dieną jau galima užuosti grįžtančio pavasario, gyvybės, saulės kvapą. Vasarį dienos ilgėja vis greičiau, pradeda grįžti paukščiai ir vis labiau kvepėti būsiančia žaluma. Visgi šiemet susiruošiau sėti tik kovą.
Žurnaliukas “Sėja pagal mėnulį“, pro kurį parduotuvėje nesugebėjau praeiti ramiai ir teko įsigyti, rašo, kad tinkamiausios dienos sėti pomidorus 2016 m. yra kovo 16, 17, 21 ir 26 dienos. Taip pataikyti ir rasti laiko būtent tomis dienomis žinoma neišėjo, bet manau pomidorai turėtų įvertinti jau vien pastangas pataikyti geriausią dieną 🙂 Taigi šiemet sėja ant palangės – kovo 20 dieną, priešpilnyje.
Ką ruošiuosi auginti? Nemėgstu augalų, kuriems reikia išskirtinės priežiūros. Man labiausiai patinka tokie, kurie nori augti ir vešėti patys. O tokie manau yra pirmiausia mūsiški augalai. Todėl kai pernai atsitiktinai sužinojau, jog lietuviškų veislių sėklų galima įsigyti tiesiai iš LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Babtuose (lsdi.lt) , prisipirkau gal kiek ir per daug, bet užtat turiu sėklų atsargos keliems metams į priekį. Kaip ir pernai, šiemet auginsiu derlinguosius aukštaūgius, vėlyvus “Svara” ir ankstyvesnius “Rutulius“. Taip pat iš nelietuviškų aukštaūgių pasėjau geltonus “Golden Königin” ir skaniuosius, gražius, violetinius mažylius “Black Cherry“. Šiemet ir vėl daugiausia dėl pavadinimo auginsiu vidutinio aukščio ankstyvus “Jurgius” ir “Balčius“. Salotoms labai tinka patys mažiausieji raudoni “Vilma” ir geltoni “Venus“. Šie mažyliai auga nedideliais kereliais ir dera iki pat vėlyvo rudens. Kol neturėjau šiltnamio, auginau juos vazonuose, tačiau laisvai pasodinti žemėje šiltnamyje prinokina beveik dvigubai daugiau pomidoriukų nei vazone. Be to juos galima iškaišioti šalia didžiųjų – taigi pomidorai galės augti keliais lygiais. Pernai metais labai patiko ir švelnesnio skonio, šiek tiek rožiniai ankstyvi “Money maker“, šiemet jie vėl ant mano palangės. Kaip ir mėsingi, vidutinio aukščio “Roma“. pastarieji turėjo augti kompaktiškais krūmais, kurių nereikia genėti, tačiau labai išsišakojo, tad šiais metais bus genimi be gailesčio.
Pomidorų sėklos skaidriuose indeliuose. Eksperimentas, tikiuosi pasiseks.
Kitoks daigų auginimas. Paprastai sėklas pirmiausia suberdavau į dėžutes, o jau sudygusius ir kiek paaugusius daigelius reikdavo persodinti į didesnius indelius. Kiekvienoje dėžutėje sudygdavo miškas daigelių, bet kadangi šiltnamis mažas, į normalius indelius persodindavau po tris keturis iš kiekvienos dėžutės (nors užtektų 1-2 daigelių), likusius paprastai perkeldavau visu kupstu į kiek didesnes dėžutes ir imdavau visiems siūlyti perteklių, su tikrai nepakankamai išsivysčiusiom šaknim. Taigi šiemet susivaldžiau ir išbandžiau seniau kažkur pamatytą ir man pasirodžiusį logišką ir praktišką būdą augintis pomidorų daigus. Pagrindinis principas – sėti tiek daigų, kiek reikia, taip taupant vietą, laiką ir sėklas. Kiekvienas daigas iškarto sėjamas į atskirą skaidrų indelį su nedideliu kiekiu žemės. Čia jis sudygsta (šviesos augti gauna per skaidrias indelio sieneles). Atėjus laikui persodinti tiesiog reikia pripilti daugiau žemių. Po žemėmis atsidūrusi stiebo dalis išaugins papildomas šaknis, daigas bus stipresnis ir nereikės žaisti su persodinimais į didesnius indelius. Be to taip pasėti pomidorai atrodo tvarkingai ir gražiai, kas man ypač aktualu. Nes apsistatyti palanges pieno ir grietinės indeliais, nors ir labai ekologiška ir praktiška, na labai jau neestetiška. Taigi eksperimentuoju ir laukiu rezultatų.
Comments