Šlapias, vėjuotas, snieguotas vasaris už lango ir pavasaris galvoje. Prabudau su mintim apie salotas. Kiekvienais metais nuo įsikraustymo į nuosavą namą su nuosavu kiemu fotografavau tik pražydusias snieguoles.
Iki apsigyvenimo “ant žemės” pavasaris reikšdavo nuovargį, vidinį nerimą ir kažkokį keistą liūdesį. Visu vidumi jauti kunkuliuojančią, prabudusią gyvybę aplinkuj, tačiau pats jautiesi įstrigęs tarp sienų, vaikštai ant asfaltu, plytelėmis paslėptos žemės, veidu jauti dar šaltą, bet jau žiauriai ryškią, akinančią pavasario saulę, ir turi vėl grįžti ir užsidaryti į darbo kabinetą, butą penktame aukšte ar tamsią auditoriją.
Pavasarines depresijas po truputį išgydė savas kiemas. Kažkodėl kasdienis matymas su kokia jėga auga augalai, kaip dar sniege ir lede sau pražysta snieguolės neleidžia pačiam pasiduoti, pavargti, liūdėti.
Tad galima oficialiai pranešti – šiemet pavasaris į Antakalnio kalnus atėjo Vasario 22 dieną.
2016 vasario 22 diena. Oficialu – pavasaris!
Nors žemas startas paimtas jau vasario 9-ąją! Ne taip jau ir anksti, turint omenyje, kad ilgėjanti diena ir suaktyvėję paukščiai jaukia mintis jau nuo sausio pabaigos.
2014-aisiais snieguolės spėjo pražysti dar vasario 11.
2014 vasario 11. Žydi!
Pernai, 2015 m. sniegą pramušė vasario 15-ąją, laisvės dienos išvakarėse.
2015 sniegą pramušė Nepriklausomybės dienos išvakarėse
Norisi dar pastebėti, kad šiemet pirmą kartą kieme pražydo senosios, tradicinės, “Močiutės” snieguolės, pernai vasaros pradžioje perkeltos iš a.a. močiutės darželio. Panašu, jog jos daug gyvybingesnės, gausesnės ir greičiau dauginasi, nei veislinės snieguolės Galanthus Elwesii, pasodintos dar 2013 m. Pastarosios (visos nuotraukos viršuje) baigia išnykti, nors ir išaugina didesnius, įspūdingesnius žiedelius.
2016 vasario 23 diena. Žaviosios ir gyvybingosios “Močiutės” snieguolės
Praėjo dvi savaitės, temperatūra ėmė laikytis keli laipsniai auksčiau nulio, drėgmė ore tapo minkštesnė, šlapdriba virto lietumi ir gėlės pagaliau ėmė skleistis.
Comments