Kol šiltnamyje žalumynai dar tik vos pradeda lapoti, laukinės žolės želia visa jėga. Kartu su kai kuriais augalais “pasisodinau” iki pernai neturėtų garšvų. Gajosios kiaulpienės nuolat išlenda šen ir ten. O savaime išdygusias dilgėles galima sakyti auginu – apskabau, apraviu ir palieku. Visos šios lengvai atpažįstamos piktžolės kartu yra ne tik valgomos, bet ir sveikos žolės. Pavasarinės vitaminų bombos. Tiesa, kartokos ir specifinio skonio. Taigi kol lauke sninga (!) pietų paįvairinimui priskabiau jaunų kiaulpienių, garšvų ir dilgėlių lapelių. Tiesiog kieme, aplink namą. Šį kartą nesinorėjo šokiruoti šeimynos piktžolių salotomis, o įsiūlyti žalumos norisi, tad Jūsų dėmesiui – žalia (piktžolių) užtepėlė.
Maždaug dvi dideles saujas šviežių, nuplautų garšvų, dilgėlių ir kiaulpienių lapelių sumečiau į verdantį vandenį kelioms minutėms. Tuomet nukošiau ir perpyliau šaltu vandeniu. Žolės suminkštėjo, prarado kartumą, bet išliko ryškiai žalios. Paprastai gaminu iš to ką turiu tuo momentu, tad šį kartą į blenderį sumečiau šmotelį rūkytos šoninės ir skiltelę česnako. Į susmulkintą šoninę ir česnaką sudėjau žoles ir dar kartą pertryniau blenderiu. Į šią masę įdėjau šaukštą majonezo (nors manau daug gaiviau ir sveikiau būtų su grietine arba jogurtu, kurių nebuvo šaldytuve), truputį juodųjų pipirų ir kalnų druskos bei šlakelį citrinos sulčių. Gavosi sveikai ryškiai žalia ir soti užtepėlė, kurią vos spėjau nufotografuoti, nes buvo greitai suvalgyta su duona 🙂
Jei pavasario oras ir toliau bus toks vėsus, greičiausiai belaukiant savų salotų, laukines žoles teks valgyti dažniau.
Comments