Tokią dieną kaip šiandien, saulėtą ir nevėjuotą, norisi lauke padaryti viską, ko taip ilgai negalėjau daryti – dėl sniego, šalčio, lietaus ar gal tiesiog nes dar ne laikas. O šiandien viskas tiesiog tobula – yra ir laisvesnio laiko, ir oras nuostabus, ir JAU tikrai laikas.
Taigi pradėjau nuo “kliombų” tvarkymo – nurinkau užsilikusius senus medžių lapus, nukarpiau rudeninius augalus, kurių sudžiūvę žiedai žiemą kūrė savą kompoziciją, pagenėjau kai kuriuos krūmus ir pajutau tą malonų, pasitenkinimo įvesta harmonija jausmą.
Apėjus tai, ką mato kiekvienas įeinantis į namą, griebiausi šitnamio. Ir nors rankos tikrai niežti kuo greičiau pasėti sėklas, visgi nusprendžiau laikytis nuoseklumo, kuris pernai netgi labai pasiteisino.
Pirmas darbas šiltnamyje po žiemos – vėlgi švara. Pirmais metais pastačius šiltnamiuką vasaros pabaigoje įsiveisė baltasparniai – mažos muselės savo gausiomis išmatomis nudergiančios tiek augalus tiek ir patį šiltnamį. Juoda, lipni, bjauri plėvelė sugadino pomidorų vaisius ir pačius augalus. Savų ilgai puoselėtų daržovių nesinori purkšti greičiausiai efektyvia chemija, tad ieškojau informacijos apie natūralias priemones. Paprasčiausia, nebrangi, natūrali ir pasiteisinusi priemonė man – Žaliasis muilas (skystas kalio muilas). Jo galima įsigyti ten, kur prekiaujama sodo ir daržo prekėmis, trąšomis. Mano mažo kiemo reikmėms visiškai užtenka mažo, 200 g indelio. Tiksliai gramais nematavus, dedu porą arbatinių šaukštelių muilo į 2 litrų slėginį purkštuvą. Šiuo vandens ir muilo mišiniu išpurškiu visą šiltnamį, nešvaresnes vietas pravalau kempinėle.
Ant indelio rašo, jog žaliuoju muilu galima purkšti augalus, ant kurių jis sudaro apsaugančią nuo kenkėjų plėvelę, manau, kad tokią pat apsauginė nematoma plėvelė susidarys ir ant šiltnamio.
Toks va mažas, paprastas ir švarus
Komentarai